Europos Parlamentas

Europos Parlamentas
Apžvalga
Tipas	De facto žemieji rūmai
Įkurta	1952 m. rugsėjo 10 d.
Vadovybė
Pirmininkas	Roberta Metsola (EPP)
Struktūra
Vietų skaičius	705
Politinės grupės	EPP (177)      S&D (143)      „Renew“ (101)      Žalieji–EFA (72)      ECR (66)      ID (60)      Kairieji (37)      Nepriklausomi (49)
Rinkimai
Rinkimų sistema	Pasirenkama valstybių narių
Paskutiniai rinkimai	2024 m. birželio 6–9 d.
Posėdžių vieta
Strasbūras, Prancūzija
Nuorodos
Svetainė	europarl.europa.eu

Šis straipsnis yra serijos ES institucijos dalis

Europos Parlamentas

Europos Vadovų Taryba

ES Taryba

Europos Komisija

ES Teisingumo Teismas

Europos Centrinis Bankas

Europos Audito Rūmai

Europos Parlamentas (EP) – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų.^[1] Kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Parlamentas leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos veiklą, tvirtina jos pirmininką. Europos Parlamentą sudaro 705 nariai. Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus.

Nuo 1979 m. Parlamentą, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kas penkerius metus renka Europos Sąjungos piliečiai.^[2] Rinkėjų aktyvumas Parlamento rinkimuose kaskart mažėjo nuo 1979 iki 2019 m., kai išaugo 8 procentiniais punktais ir pirmą kartą nuo 1994 m. pakilo virš 50 %.^[3] Amžiaus cenzas beveik visose ES valstybėse yra 18 metų (Maltoje, Austrijoje ir Vokietijoje – 16, Graikijoje – 17 m.).^[4]

Europos Parlamentas (kaip ir ES Taryba) turi įstatymų leidybos galią, tačiau neturi iniciatyvos teisės – galimybės siūlyti teisės aktus. Iniciatyvos teisė yra tik Europos Komisijos prerogatyva.^[5][6] Parlamentas yra Europos Sąjungos „pirmoji institucija“ (pirmoji paminėta ES sutartyse ir turi viršenybę kitų ES institucijų atžvilgiu), kuri su ES Taryba dalijasi lygiomis teisėkūros ir biudžetinėmis galiomis.^[7] Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji valdžia, yra atskaitinga Parlamentui. Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti.^[5]

Europos Parlamentui vadovauja pirmininkas. Penkios didžiausios Parlamento frakcijos: Europos liaudies partijos frakcija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew), Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Žalieji/ELA) ir Tapatybės ir demokratijos frakcija (ID).

Europos Parlamento būstinė įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje.^[8] Strasbūre vyksta plenarinės, Briuselyje – neeilinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai.^[9][10]

Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją.

1. ↑ Europos Parlamentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-06.
2. ↑ Roy, J., & Kanner, A. (2006). Historical Dictionary of the European Union. Scarecrow Press, p. 88
3. ↑ „Results of the 2014 European elections“. European Parliament. Suarchyvuotas originalas 3 February 2021. Nuoroda tikrinta 7 August 2014.
4. ↑ „Voting age for European elections | Think Tank | European Parliament“. www.europarl.europa.eu (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-09.
5. ↑ ^{5,0 5,1} „Parliament's powers and procedures“. European Parliament. Nuoroda tikrinta 12 June 2007.
6. ↑ Williams, Matt (24 birželio 2008). „Pöttering defends parliament's role at EU summits“. The Parliament Magazine. Suarchyvuotas originalas 24 gegužės 2011. Nuoroda tikrinta 25 birželio 2008.
7. ↑ „Parliament's Protocol Service“. European Parliament. 28 July 2006. Nuoroda tikrinta 28 October 2007.
8. ↑ Article 28 of the Treaty on European Union
9. ↑ „European Parliament“. Europa. 19 April 2010. Nuoroda tikrinta 2012-12-08.
10. ↑ „Consolidated versions of the treaty on European Union and of the treaty establishing the European Community“ (PDF). Eur-lex. Suarchyvuotas originalas (PDF) 1 December 2007. Nuoroda tikrinta 12 June 2007.