Indologija

Pietų Azijos istorija Indijos istorija
Akmens amžius	70,000–3300 m. pr. m. e.
· Mehrgarhos kultūra	· 7000–3300 m. pr. m. e.
Indo slėnio civilizacija	3300–1700 m. pr. m. e.
Vėlyvoji Harapos kultūra	1700–1300 m. pr. m. e.
Vedų periodas	1500–500 m. pr. m. e.
· Geležies amžiaus karalystės	· 1200–700 m. pr. m. e.
Mahadžanapados	700–300 m. pr. m. e.
Magadha	1700 m. pr. m. e. –550 m. e.
· Maurjų imperija	· 321–184 m. pr. m. e.
Viduriniosios karalystės	230 m. pr. m. e. –1279 m. e.
· Satavahanos imperija	· 230 –199 m. e.
· Kušano imperija	· 60–240 m. e.
· Guptų imperija	· 240–550 m. e.
· Pala imperija	· 750–1174
· Čola imperija	· 848–1279
Musulmonų sultonatai	1206–1596
· Delio sultonatas	· 1206–1526
· Dekano sultonatai	· 1490–1596
Hojšala imperija	1040–1346
Kakatija imperija	1083–1323
Vidžajanagara imperija	1336–1565
Mogolų imperija	1526–1707
Marathų imperija	1674–1818
Kolonijinė Indija	1757–1947
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija · Indijos istorija
Pietų Azijos regionų istorijos Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija · Bengalija Asamas · Orisa · Maharaštra · Karnataka Andhra · Tamil Nadu · Kerala · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · Himačal Pradešas · Utarkhandas Baisi radžja · Čaubisi radžja · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Įvairios istorijos sritys Indijos dinastijos · Ekonomikos istorija · Indologija Lingvistinė istorija · Meno istorija · Laivybos istorija Karybos istorija · Mokslo ir technologijų istorija
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Indologija – orientalistinė akademinė disciplina, tyrinėjanti Indijos subkontinento istoriją, kultūrą bei lingvistines tradicijas. Dar vadinama Pietų Azijos studijomis.

Indologiją iš esmės galima laikyti tarpdalykine sąvoka, kuri šiam regionui tirti taiko daugelio kitų mokslų (kultūrinė ir socialinė antropologija, kalbotyra, filologija, istorija, religijotyra ir t. t.) metodus.

Indologija apima ir Pietų Azijos mokslo, meno ir architektūros tyrimus.

Indologai paprastai didelį dėmesį skiria Pietų Azijos kalbų studijoms, ypač klasikinių – sanskrito, pali arba klasikinių tamilų bei persų kalbų. Šių kalbų mokėjimas dažnai laikomas būtina sąlyga indologijos tyrimams.

Kaip akademinė disciplina ėmė formuotis XVIII ir XIX amžiaus sandūroje. Ryškiausia figūra indologijos mokslo formavimesi buvo Viljamas Džounsas (1746–1794), 1784 metais įkūręs Bengalijos Azijos draugiją (Asiatic Society of Bengal) Kalkutoje.

Lietuvoje indologija dėstoma Vilniaus universiteto Orientalistikos centre (nuo 2018 m. Azijos ir transkultūrinių studijų institute) ir VDU Azijos studijų centre.^[1]

1. ↑ Indologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005