Japonija

Japonija
jap. 日本国
Nippon-koku / Nihon-koku
Japonijos vėliava Japonijos herbas
Vėliava Herbas
HimnasImperatoriškoji valdžia

Japonija žemėlapyje
Valstybinė kalba japonų[1]
Sostinė Tokijas
Didžiausias miestas Tokijas
Valstybės vadovai
 • Imperatorius
 • Ministras pirmininkas
 
Naruhito
Fumio Kishida
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
377 975[2] km2 (62)
1,4 %[3]
Gyventojų
 • 2021
 • Tankis
 
Mažėjimas 125 927 902[4] (11)
332 žm./km2 (24)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2022
Didėjimas 4 912,147[5] mlrd. $ (3)
Didėjimas 39 243[5] $ (26)
Valiuta Japonijos jena (¥)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+9 (JST)
netaikomas
Nepriklausomybė
Valstybės įkūrimo
diena
Konstitucija
-
660 m. pr. m. e. vasario 11 d.[6]
1947 m. gegužės 3 d.
Interneto kodas .jp
Šalies tel. kodas +81
Kirčiavimas Japònija[7]
Straipsnyje yra japoniškas tekstas.
Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus.

Japonija (jap. 日本 = Nippon arba Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Rytų Kinijos jūrų. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija. Japonijos archipelagą sudaro keturios didelės – Honšiū, Hokaidas, Kiūšiū, Šikoku – ir apie 6800 mažesnių salų (iš kurių didžiausia – Okinavos sala Riukiu salyne). Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tokijas. Kiti didieji miestai: Jokohama, Osaka, Nagoja, Saporas, Fukuoka, Kobė ir Kiotas.

Daugumos Japonijos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.

Archeologiniais tyrinėjimais nustatyta, kad žmonės Japonijos salyne gyveno dar vėlyvajame paleolito laikotarpyje. Pirmąkart apie Japoniją trumpai užsimenama I a. Kinijos istorijos tekstuose.

Japonija yra trečia pagal nominalųjį BVP ir septinta pagal ginklavimosi biudžetą.[8] Tai taip pat ketvirta didžiausia eksportuotoja ir šešta didžiausia importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobilių detalėmis. Yra JTO, OECD, G8, G4 ir APEC narė. JT ir PSO duomenimis, Japonijoje vidutinė gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje, o kūdikių mirtingumas – vienas mažiausių.[9][10] Japonijoje itin aukštas gyvenimo lygis – pagal ŽSRI indeksą Japonija yra 10-a pasaulyje.

  1. Pripažintos regioninės kalbos – japonų kalbos tarmės, ainų kalba, riūkiū kalba
  2. 令和元年全国都道府県市区町村別面積調(10月1日時点) (japonų). Geospatial Information Authority of Japan. 2019 m. gruodžio 26 d. Suarchyvuotas originalas 2020-04-15.
  3. „Surface water and surface water change“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
  4. „Current Population of Japan as of 2021“. Japan Today. Nuoroda tikrinta 2022-08-10.
  5. 5,0 5,1 „World Economic Outlook database: April 2022“. Tarptautinis valiutos fondas. 2022-04-19.
  6. Pasak legendos tą dieną Japoniją įkūrė pirmasis Japonijos imperatorius Imperatorius Džimmu. Tai daugiau simboliška.
  7. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  8. Ginklavimosi biudžetas sudaro 0,9%, o tai yra mažiau nei bet kurios kitos didžiosios valstybės.
  9. WHO: Life expectancy in Israel among highest in the world Archyvuota kopija 2010-01-15 iš Wayback Machine projekto.Haaretz, 2009 m. gegužė
  10. United Nations World Population Propsects: 2006 revision – Table A.17 for 2005–2010

© MMXXIII Rich X Search. We shall prevail. All rights reserved. Rich X Search