Kazokai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Kazokai (reikšmės).

Kazokai (rus. казаки́, козаки, ukr. козаки, lenk. kozacy; totorių kalbos kilmės žodis, reiškęs laisvuosius kovotojus, pagal kitą versiją savivardis kilęs nuo chazarų tautos vardo) – iš pradžių vadintos laisvųjų raitelių junginių bendruomenės. Pabėgę rusų ir ukrainiečių baudžiauninkai bei dezertyravę totoriai nuo XV a. pietų Rusijos ir Ukrainos stepėje kūrė savo gyvenvietes. Tai buvo stačiatikių bendruomenės, kovojusios su klajoklių antpuoliais (daugiausia Krymo totorių). XVII a. Ukrainoje susidarė pusiau valstybinis kazokų etmonatas, kuris kovojo su Lenkijos valdžia, autonomijos teisėmis įėjo į Rusijos imperiją. Iki XVIII a. rusų ir ukrainiečių kazokai nuo imperijos buvo nepriklausomi, tačiau vėliau buvo pamažu integruojami į Rusijos armiją kaip kavalerijos daliniai. Pagrindinės kazokų apgyvendintos sritys buvo Dono, Dnepro ir Uralo regionai.

Tradiciškai kazokai buvo hierarchiškai organizuota struktūra, kuriai vadovavo atamanai ir etmonai. Uralo ir Orenburgo kazokai didžiąja dalimi dalyvavo Sibiro užkariavime ir kolonizacijoje.