Kepenys

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Kepenys (gr. hepar) – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (lobus dexter) kiek mažesnės kairiosios (lobus sinister), uodeginės ir kvadratinės skilčių.

Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.

Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Kaip egzogeninė virškinimo liauka gamina tulžį, kurią latakais išskiria į dvylikapirštę žarną; tulžis emulguoja riebalus, suaktyvina fermentą lipazę.

Į kepenis per vartų veną ateina veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų, pradedant stemplės pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia. Kepenyse vyksta daug įvairių metabolinių procesų – baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezė arba skaidymas, detoksikacinės reakcijos – neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, pavyzdžiui, sintetinamas galutinis baltymų apykaitos produktas – šlapalas, gaminami kraujo krešumo faktoriai.

Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkciją – taip reguliuojamas cirkuliuojančio kraujo kiekis. Su tulžimi išskiriami hemoglobino apykaitos produktai – tulžies pigmentai. Kepenyse susikaupia tam tikros glikogeno atsargos.