Kuba

Kubos Respublika
isp. República de Cuba
Kubos vėliava Kubos herbas
Vėliava Herbas
HimnasBajamo daina

Kuba žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų
Sostinė Havana
Didžiausias miestas Havana
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • -
 • -
 
Miguel Díaz-Canel
-
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
110 860 km2 (103)
nėra duomenų
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
11 390 184 (82)
102,68 žm./km2 (69)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2006 (progn.)
44,54 mlrd. $ (84)
3 900 $ (116)
Valiuta Kubos pesas (CUP)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC -5
UTC -4
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo JAV
Isp.-Amer. karas
1868 m. spalio 10 d.
1902 m. gegužės 20 d.
1959 m.
Interneto kodas .cu
Šalies tel. kodas +53

Kubos Respublika (isp. República de Cuba) trumpiau – Kuba (isp. Cuba) – salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno. Kubos valstybę sudaro pagrindinė sala Kuba, Chuventudo sala ir kelios mažų salų grupės. Havana yra didžiausias miestas ir valstybės sostinė. Kubos Santjagas yra antras pagal dydį miestas. Kubos šiaurėje yra JAV ir Bahamos, Meksika į vakarus, Kaimanų salos ir Jamaika į pietus, Haitis ir Dominikos Respublika į pietryčius.

1492 m. Kristupas Kolumbas išsilaipino Kubos saloje ir paskelbė ją Ispanijos karalystės dalimi. Kuba liko ispanų valdžioje iki ispanų-amerikiečių 1898 m. karo galo. 1902 m. JAV pripažinimo Kubos nepriklausomybę. Nuo 1953 iki 1959 m. Kuboje įvyko Kubos revoliucija ir buvo pašalinta Fulgensijaus Batistos diktatūra ir pakeista vienpartine komunistine santvarka. Kiek veliau Fidelis Kastro sukūrė naują valdžią. TSRS subyrėjimas skaudžiai paveikė Kubos ekonomiką. 2008 m. Fidelis Kastro atsistatydino išbuvęs 49 metus valdžioje, o jį pakeitė brolis Raulis Kastro. Kuba yra viena nedaugelio pasaulio valstybių, kurios konstitucijoje pabrėžiama komunistų partijos, kaip vienintelės šalies politinės partijos, reikšmė ir galia. Dabartinė Kubos valdžia laikoma autoritarine; žmogaus teisių padėtis saloje prastėja nuo 2018 m.[1] Reporteriai be sienų Kubą yra įvardinę kaip vieną iš labiausiai suvaržytos spaudos šalių.[2][3] Kita vertus, Kuba 2022 m. rugsėjo 25 d. referendumu įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir leido homoseksualioms poroms įsivaikinti ir LGBT teisių užtikrinimo srityje yra laikoma viena progresyviausių Lotynų Amerikos valstybių.[4]

Kuboje gyvena daugiau kaip 11 milijonų žmonių ir sala yra pati didžiausia plotą ir antra didžiausia pagal gyventojų skaičių po Haičio Karibuose. Jos kultūra remiasi aborigenų, ispanų, Afrikos vergų ir JAV kultūra. Kultūriškai Kuba yra Lotynų Amerikos dalis.[5]

Šalyje aukštas Žmogaus socialinės raidos indeksas. Kuboje yra 99,8 % raštingumo lygis, naujagimių mirtingumas žemesnis už kai kurias išsivysčiusias šalis, vidutinė gyvenimo trukmė – 77 metai.

  1. „Democracy Index 2021: the China challenge“ (PDF). Economist Intelligence Unit (britų anglų).
  2. „Press Freedom Index 2015“, Reporters Without Borders. Tikrinta 2015 m.
  3. „Press Freedom Index 2008“ (PDF). Reporters Without Borders. 2008. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-03-03.
  4. „Cuba approves same-sex marriage in historic turnabout“. Washington Post (amerikiečių anglų). ISSN 0190-8286. Nuoroda tikrinta 2022-09-26.
  5. Rangel, Carlos (1977). The Latin Americans: Their Love-Hate Relationship with the United States. New York: Harcourt Brace Jovanovich. pp. 3–5. ISBN 978-0-15-148795-0. Skidmore, Thomas E.; Peter H. Smith (2005). Modern Latin America (6 leid.). Oxford and New York: Oxford University Press. pp. 1–10. ISBN 978-0-19-517013-9.

© MMXXIII Rich X Search. We shall prevail. All rights reserved. Rich X Search