Platonas

Platonas gr. Πλάτων
Platonas
Gimė	424 ar 423 m. pr. m. e. Atėnai
Mirė	348 ar 347 m. pr. m. e. Atėnai
Tautybė	graikas
Veikla	graikų filosofas
Sritis	Metafizika Etika Politinė filosofija Epistemologija Estetika Filosofija apie sielą Filosofija apie meilę Matematika Kalbos Švietimas Kosmologija Eschatologija
Organizacijos	Platono akademija
Žymūs studentai	Aristotelis Eudoksas Knidietis Heraklidas Pontietis Filipas iš Opuso Speusipas Ksenokratas
Žinomas (-a) už	Teorinė filosofija Platoniškas realizmas Platono kūnai Anima mundi Demiurgas Epistemologija Gėrio forma] Hiperuranionas Innatizmas Peritropas Pojezis Formų teorija Sielos teorija Transcendentalija Tikrasis pavadinimas Neaprašytos doktrinos Praktinė filosofija Agathos kai sophos Pagrindinės dorybės Eutifro dilema Penki režimai Gėrio forma Karalius filosofas Filotimo Politinė teorija Alegorijos ir metaforos Atlantida Ola Vežimas Dalinanti linija Ero mitas Gigo žiedas Valstybės laivas Saulė
Vikiteka	Platonas

Platonas (gr. Πλάτων; Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – Aristoklas, gr. Αριστοκλής 422-347 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose. Platonas sukūrė savo filosofinę sistemą, vadinamą platonizmu ir Akademiją. pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Europos žemyne.

Kartu su savo mokytoju Sokratu ir mokiniu Aristoteliu Platonas yra laikomas kertine figūra senovės graikų filosofijos ir iš jos kilusių Vakarų bei Artimųjų Rytų filosofijų formavimuisi.^[1][2] Platono filosofija taip pat padarė milžinišką įtaką religijai ir dvasingumui.^[3] Jo aiškintojo Plotino vadinamasis neoplatonizmas padarė didežiulę įtaką tiek krikščionybei (per Bažnyčios tėvus, tokius kaip Augustinas), tiek islamo filosofijai (pvz. per Al-Farabį). Žymus vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė buvo pareiškęs, kad Vakarų kultūra auga Platono šešėlyje, o krikščionybę įvardino „platonizmu masėms“), o anglų matematikas ir filosofas Alfredas Nortas Vaithedas pažymėjo: „Saugiausias bendras Europos filosofinės tradicijos apibūdinimas yra tai, kad ji susideda iš nuorodų į Platoną“.^[4]

Platonas buvo rašytinio dialogo ir dialektinių formų pradininkas filosofijoje. Jis kėlė klausimus, vėliau tapusiais visomis pagrindinėmis teorinės ir praktinės filosofijos sritimis. Žymiausias jo indėlis yra suformuluota grynojo proto formų teorija, kurioje Platonas pateikia universalijų klausimo sprendimą (dviprasmiškai vadinamą platonišku realizmu arba platonišku idealizmu). Jo vardu taip pat pavadinta meilė be aistros ir taisyklingieji iškilieji briaunainiai.

Manoma, kad Platono filosofijai didžiausią įtaką buvo padaręs Sokratas, taip pat ikisokratikai Pitagoras, Herakleitas ir Parmenidas. Kita vertus, išliko mažai jo pirmtakų darbų, o didžioji dalis to, ką šiandien žinome apie šias asmenybes, yra dėka paties Platono kūrinių. Skirtingai nuo beveik visų jo amžininkų, manoma, kad visi Platono darbai yra išlikę nepakeisti.^[5] Nors Platono žinomumas ir skaitomumas svyravo priklausomai nuo laikotarpio, Platono kūriniai buvo nuolat skaitomi ir tyrinėjami.^[6]

1. ↑ Kraut 2013
2. ↑ „Plato and Aristotle: How Do They Differ?“. Britannica. "Plato (c. 428–c. 348 BCE) and Aristotle (384–322 BCE) are generally regarded as the two greatest figures of Western philosophy".
3. ↑ Michel Foucault, The Hermeneutics of the Subject, Palgrave Macmillan, 2005, p. 17.
4. ↑ Whitehead 1978, p. 39.
5. ↑ Cooper, John M.; Hutchinson, D.S., eds. (1997): "Introduction."
6. ↑ Cooper 1997, p. vii.