Socializacija

Socializacija – socialinės patirties perėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese,^[1] individo tapimas visuomeniniu žmogumi, socialine būtybe. Kiti socializacijos apibrėžimai:

• Sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, tampant socialine būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais.^[2]
• Žmonių socialinės patirties ir socialinių nuostatų kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų kaitą.^[3]

Socializacija vyksta tiek stichiškai (dėl mėgdžiojimo instinkto bei suvokiant aplinkinių pritarimą ar nepritarimą), tiek kryptingai (auklėjimas, mokymas, reklama, propaganda).

Pagal funkcionalistinę perspektyvą socializacija yra esminė visuomenės integracijai. Pagal S. Freud psichologinę perspektyvą, socializacija yra veikla, nukreipta prieš natūralius polinkius ir stimulus. Psichologiniai socializacijos mechanizmai yra pozityvūs (imitacija, identifikacija) bei negatyvūs (gėda ir kaltė), kurie uždraudžia tam tikrą elgesį arba jį slopina.

Socializuotas („išmokęs kultūros”) žmogus turi geresnes galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Kaip pavyzdys galėtų būti emigrantas, nuvykęs į JAV ir išmokęs ne tik anglų kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes (tarp jų ir mokėjimą žaist krepšinį) ir besilaikantis pagrindinių elgesio normų. Tačiau tai nėra paprastas informacijos užrašymas centrinėje nervų sistemoje kaip kompiuteryje, bet asmenybės raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi) sąlygojamas savivokos (susitapatinimų su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas.

Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė „istorija“. Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip pasekmė tų sąveikų, kurios vyksta mokykloje tarp individo ir praktinės veiklos bei tarp individų (pvz., mokinio - mokytojo; mokinio - mokinio) ir jų grupių. Šių sąveikų socialinis ir kultūrinis turinys nulemia socializacijos vertybes. Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam tikras socialinis mechanizmas, kuris sąlygoja individo statusą, vaidmenį ir savimonę.^[4]

Pagal kai kuriuos apibrėžimus socializacija suprantam tik kaip „vaiko mokymosi gyventi visuomenėje procesas“.^[5] Ši sąvoka taip pat taikoma ir suaugusiesiems, kai jis mokosi elgesio, laukiamo iš jų naujame darbe, institucijoje ar amžiaus grupėje.

1. ↑ Valerija Vaitkevičiūtė Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2001
2. ↑ Broom, Bonjean, Broom, 1988
3. ↑ Smelser, 1988
4. ↑ Šlapkauskas, 1997
5. ↑ P. Berger, 1963