Trauma

Trauma (gr. τραῦμα – 'sužalojimas', 'žaizda') – audinių arba organų sužalojimas, sukeltas išorinio faktoriaus. Trauma pagal žalojantį faktorių būna mechaninė (pvz., sužeidimas autoavarijoje), terminė (pvz., nušalimas, nudegimas), cheminė (pvz., apsinuodijimas rūgštimis, šarmais), elektros (sužalojimas elektros srove). Sunki trauma gali sukelti šoką, psichozę; dažnai ji pavojinga gyvybei. Traumas tirianti ir gydanti chirurgijos šaka vadinama traumatologija.^[1]^[2]

Be to, išskiriama ir psichinė trauma (pvz., po išprievartavimo, artimųjų nužudymo, karo nusikaltimų). Pastaroji neretai sukelia potrauminį streso sindromą. Gydoma psichoterapija ir kitomis priemonėmis.^[3]

↑ Trauma. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-20.
↑ Trauma. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius 385–386 psl.
↑ American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th leid.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing. pp. 271–80. ISBN 978-0-89042-555-8.

[VLE-1] Trauma. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-20.

[2] Trauma. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius 385–386 psl.

[DSM5-3] American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th leid.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing. pp. 271–80. ISBN 978-0-89042-555-8.

[1]

[2]

[3]