Vasaros laikas

Vasaros laikas – vietinis tam tikro regiono laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo įprastinio (dažniausiai juostinio laiko) viena valanda. Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą.

Vasaros laikas naudojamas visose Europos valstybėse (išskyrus Islandiją, Rusiją, Baltarusiją). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį.

Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje Kanadoje, Australijoje, kitose šalyse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje – atvirkščiai.

Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką. Kaip ir daugumoje valstybių, jis įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, trečią valandą nakties persukant laikrodžio rodykles valandą į priekį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį, ketvirtą valandą nakties atsukant laikrodžio rodykles valandą atgal.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.^[1]

1. ↑ „EP pozicija – laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.“. Europos Parlamentas. 2019-03-26. Nuoroda tikrinta 2021-03-28.