Kalba

Kalba - ruodas znuoku (rašta znuoku, garsū) sėstema, skėrta žėniuoms dalītėis.

Žmuoniū kalbas. Tas īr tuokės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kėtėims nauduo žmuonis, pvz., žemaitiu, lietoviu, onglu, kėnu kalbas. Tas kalbas natūralės īr ė kūries ėlga čiesa. Žmuoniū kalbas keitas ė nūdėinuo. Paprasts žmuoniū kalbū sārašos pateikams kalbū klasėfėkatuoriuo.

Znuoku (žestu) kalbas. Tas īr dėrbtėnės kalbas, tonkiausē kortė̄sėms. Anūsė infuormacėjė pardoudama ronku znuokās, bet ne balso. Tuokiūs kalbūs nie kalbuos daliū, panašūs žuodē nie skėramė (šaltis - šalta) ė pan.

Gīvūnu kalbas. Tas īr natūralės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kėtėims nauduo gīvūnā. Tuomis kalbuomis gīvūnā vėinė kėtėims pardoud kuokiustā pranešėmus, pvz., aple pavuoju, jiedė šaltėnius ė kt. Delfėnu bėndravėma kalba laikuoma primitīvė kalba ė gretėnama so žmuoniū kalba.

Dėrbtėnės kalbas. Tas īr kalbas, sokortas vairėms kėtėms tėkslams, pvz., pruogramavėma kalbas kompiuteriniams algoritmams ožrašītė. Kai katruos dėrbtėnės kalbas sokortas kap natūraliū kalbū pakaitala tarptautėniam bėndravėmou (pvz., esperanto). Anū gramatėka dėrbtėnā sopaprastėnta īr, ka anas būtom lėngviau ėšmuoktė. Esperanto gramatėka uofėcēlē remas šešiuolėka paprastū gramatėkas taisīkliu.