Bakterijos

Bakterijos
Žarninės lazdelės (Escherichia coli)
Lėkštelėje užaugusi paprasta akimi matoma bakterijų Mycobacterium balnei kolonija
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Bakterijos ( Bacteria) Karalystė: Bakterijos ( Bacteria)

Bakterijos (Bacteria) – prokariotai, bakterijų (Bacteria) domeno organizmų karalystė. Paprastai būna kelių mikrometrų ilgio, forma – įvairi: rutulinė, lazdelinė, vibrioninė ar spiralinė. Bakterijos yra viena iš pirmųjų gyvybės formų, kuri atsirado Žemėje, ir sutinkama beveik visose buveinėse – dirvožemyje, vandenyje, karštosiose versmėse, radioaktyviosiose atliekose^[1] ir Žemės plutos gilumose. Bakterijos taip pat gyvena simbiozėje ir parazituoja augaluose bei gyvūnuose. Dauguma bakterijų dar nėra aprašytos ir tik maždaug apie pusę bakterijų rūšių gali būti kultūriniu būdu auginamos laboratorijose.^[2] Bakterijas tiria mikrobiologijos šaka bakteriologija.

Paprastai viename grame dirvožemio būna 40 mln. bakterijų ir vienas milijonas bakterijų viename mililitre gėlo vandens. Pačioje Žemėje yra apie 5 × 10³⁰ bakterijų,^[3] kurios sudaro biomasę didesnę už bendrą augalų ir gyvūnų biomasę.^[4]

Bakterijos yra gyvybiškai svarbios daugelyje maistinių medžiagų ciklo etapų, pvz., azoto fiksacijos metu arba lavono irimo metu, kai bakterijos yra atsakingos už puvimą.^[5]

Žmogaus kūne daugiausiai bakterijų yra žarnyno mikrofloroje ir ant odos.^[6] Didžiuma bakterijų imuninės sistemos yra traktuojamos nekenksmingomis, tačiau egzistuoja rūšių, kurios yra patogeninės ir sukelia infekcijas, pvz., cholerą, sifilį, juodligę, raupsus ir buboninį marą. Dažniausiai pasitaikančios mirtinos bakterinės ligos yra kvėpavimo takų infekcijos, pvz., tuberkuliozė per metus pražudo apie 2 mln. žmonių, daugiausiai užsachario Afrikoje.^[7] Išsivysčiusiose šalyse infekcijoms gydyti yra naudojami antibiotikai, tačiau dėl to atsparumas antibiotikams tampa augančia problema. Pramonėje bakterijos yra svarbios nuotekų valyme ir naftos išsiliejimų skaidyme, sūrio ir jogurto gamyboje fermentacijos būdu, aukso, paladžio, vario ir kitų metalų gavyboje kasybos sektoriuje,^[8] taip pat ir biotechnologijoje, antibiotikų ir kitų chemikalų gamyboje.^[9]

Anksčiau bakterijos buvo laikomos augalais ir sudarė klasę Schizomycetes, tačiau dabar jos yra klasifikuojamos kaip prokariotai. Priešingai negu gyvūninės arba kitos eukariotinės ląstelės, bakterijos neturi branduolio. Nors terminas bacteria tradiciškai apima visus prokariotus, po 1990-ųjų atradimo mokslinė klasifikacija buvo pakeista ir prokariotai yra sudaryti iš dviejų skirtingų organizmų grupių, kurie evoliucionavo iš paskutinio bendro protėvio. Šie domenai yra vadinami bakterijomis ir archėjomis.^[10]

1. ↑ Fredrickson JK, Zachara JM, Balkwill DL, Kennedy D, Li SM, Kostandarithes HM, Daly MJ, Romine MF, Brockman FJ (July 2004). „Geomicrobiology of high-level nuclear waste-contaminated vadose sediments at the Hanford site, Washington state“. Applied and Environmental Microbiology. 70 (7): 4230–41. doi:10.1128/AEM.70.7.4230-4241.2004. ISSN 0099-2240. PMC 444790. PMID 15240306.
2. ↑ Rappé MS, Giovannoni SJ (2003). „The uncultured microbial majority“. Annual Review of Microbiology. 57: 369–94. doi:10.1146/annurev.micro.57.030502.090759. PMID 14527284.
3. ↑ Whitman WB, Coleman DC, Wiebe WJ (June 1998). „Prokaryotes: the unseen majority“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 95 (12): 6578–83. Bibcode:1998PNAS...95.6578W. doi:10.1073/pnas.95.12.6578. PMC 33863. PMID 9618454.
4. ↑ C.Michael Hogan. 2010. Bacteria. Encyclopedia of Earth. eds. Sidney Draggan and C.J.Cleveland, National Council for Science and the Environment, Washington DC Archyvuota kopija 2011-05-11 iš Wayback Machine projekto.
5. ↑ Forbes SL (2008). „Decomposition Chemistry in a Burial Environment“. In Tibbett M, Carter DO (eds.). Soil Analysis in Forensic Taphonomy. CRC Press. pp. 203–223. ISBN 1-4200-6991-8.
6. ↑ Sears CL (October 2005). „A dynamic partnership: celebrating our gut flora“. Anaerobe. 11 (5): 247–51. doi:10.1016/j.anaerobe.2005.05.001. PMID 16701579.
7. ↑ „2002 WHO mortality data“. Suarchyvuota iš originalo 23 spalio 2013. Nuoroda tikrinta 20 sausio 2007.
8. ↑ „Metal-Mining Bacteria Are Green Chemists“. Science Daily. 2 rugsėjo 2010. Suarchyvuota iš originalo 31 rugpjūčio 2017.
9. ↑ Ishige T, Honda K, Shimizu S (April 2005). „Whole organism biocatalysis“. Current Opinion in Chemical Biology. 9 (2): 174–80. doi:10.1016/j.cbpa.2005.02.001. PMID 15811802.
10. ↑ Woese CR, Kandler O, Wheelis ML (June 1990). „Towards a natural system of organisms: proposal for the domains Archaea, Bacteria, and Eucarya“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 87 (12): 4576–9. Bibcode:1990PNAS...87.4576W. doi:10.1073/pnas.87.12.4576. PMC 54159. PMID 2112744.