Ciklonas

Ciklonas (gr. Kykleō – sukuosi) – tai platus oro sūkurys, kurio viduryje yra uždara žemo slėgio sritis. Todėl ciklone vėjai pučia iš jo pakraščių į centrą. Dėl Žemės sukimosi nukrypdami į dešinę šiaurės pusrutulyje ir į kairę – pietų pusrutulyje, vėjai ciklone sukelia sūkurinį oro judėjimą: šiaurės pusrutulyje oras juda prieš laikrodžio rodyklę, o pietų pusrutulyje – pagal laikrodžio rodyklę. Ciklonas paprastai užima didžiulį plotą (nuo vieno krašto iki kito dažnai būna apie 1 500 km) ir juda maždaug 30 – 40 km per valandą greičiu, dažniausiai iš vakarų į rytus.

Ciklonui būdingas didelis debesuotumas, krituliai, vasarą – vėsūs orai, žiemą – šlapdriba, sniegas, švelnūs orai. Ciklonai, susidarantys tropiniuose ir pasatiniuose frontuose, vadinami tropiniais ciklonais. Šiaurės pusrutulyje jie susidaro Geltonojoje jūroje, Filipinų salose ir Ramiajame vandenyne. Čia jie dar vadinami taifūnais. Karibų jūroje, Mažųjų Antilų salose ir Meksikos įlankoje jie vadinami uraganais, Indijos pietryčiuose – elefantais, Madagaskaro pakrantėse – trovadais, Australijoje – „vili-vili„. Jūreiviai juos vadina ir „jūrų mergelėmis“.

Ciklonų susiformavimo procesas vadinamas ciklonogeneze. Susidaro virš vandenynų ir jūrų. Judėdami dėl Koriolio jėgos veikimo nukrypsta link ašigalių.

Sinoptiniuose žemėlapiuose ciklonas vaizduojamas kaip uždarų izobarų sistema, kurios centre yra žemiausias slėgis.