Dionisas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dionisas (gr. Διώνυσος, Dionysos) graikų mitologijoje – vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas, Dzeuso ir Tėbų karalaitės Semelės (arba Persefonės) sūnus. Romėnų mitologijoje jį atitiko Bakchas (Bacchus). Jis siejamas su laisvumu, vyno sukeliamia teigiamia socialine įtaka. Taip pat jis vaizduojamas kaip civilizacijos sergėtojas, įstatymų leidėjas, taikos mylėtojas, žemės ūkio ir teatro globėjas. Dionisas – kuriamųjų gamtos jėgų dievas. Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai – medžiai, vynuogienojai – arba gyvuliai – jautis, žirgas, ožys.

Antikiniu laikotarpiu Dionisas buvo tokia dievybė, kurio kultas iš negraikiškų vietovių – Trakijos šiaurėje, Mažosios Azijos pietuose ir Kretos pietuose – VII–VI a. prieš m. e. lyg viesulas perėjo per visą Graikiją. Šis ekstazinis kultas žadino tuometinių graikų vaizduotę. Kulto dalyviai patys vaizdavosi esą Dionisu. Dionisas dar turėjo Bakcho vardą, todėl jo kulto dalyviai buvo vadinami bakchantais arba bakchantėmis. Dioniso kultas lengvai įsiurbė į save tiek įvairias karnavalinio tipo apeigas, tiek ir minėjimus protėvių arba vietinių herojų garbei. Dioniso paveikslo daugiaprasmiškumas pasireiškė įvedant daugybę švenčių, kuriose buvo iškeliama viena ar kita šio paveikslo pusė.