Euro zona

Euro zona

Euro zona (20)   Europos Sąjungos šalys, įsipareigojusios įsivesti eurą (6)   Europos Sąjungos šalys, atsisakiusios įsivesti eurą (1)   Ne Europos Sąjungos šalys, pasirašiusios sutartį dėl euro naudojimo (4)   Ne Europos Sąjungos šalys, naudojančios eurą be sutarties (2)   Ne euro zonos valstybės
Valiuta	Euras
Sąjungos rūšis	Ekonominė ir valiutų sąjunga
Įkurta	1999 m.
Oficialios narės	20 Airija Austrija Belgija Graikija Estija Italija Ispanija Kipras Kroatija Latvija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai Portugalija Prancūzija Slovakija Slovėnija Suomija Vokietija 36 teritorijos ne narės
Valdžia
Politinė priežiūra	Euro grupė
Euro grupės prezidentas	Jeroen Dijsselbloem
Centrinis bankas	Europos Centrinis Bankas
ECB vadovas	Mario Draghi
susijusi su	Europos Sąjunga
Statistika
Gyventojų	341 464 266
BVP	€11.6 trilijono[1][2]
Palūkanų norma	1 %[3]
Infliacija	0,3 %[4]
Nedarbo lygis	10 %[5]
Prekybos balansas	€ 22,3 milijardai perviršis [6]

Euro zona – oficialus terminas, vartojamas kalbant apie ES valstybes nares, kurios yra įsivedusios eurą.^[7]

Dvidešimt Europos Sąjungos valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija šiuo metu sudaro euro zoną. Ji apima valstybes nares, įteisinusias eurą kaip bendrąją valiutą ir vykdančias bendrą pinigų politiką. Europos centrinis bankas ir eurą įvedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai sudaro Eurosistemą.^[8]

Tapdamos ES narėmis, valstybės narės įsipareigoja įsivesti eurą, kai tik atitiks būtinus kriterijus. Įvykdyti kriterijai rodo, kad prieš įsivesdamos eurą valstybės narės pasiekė aukštą tvaraus ekonominio suartėjimo su euro zona lygį. Jam užtikrinti pasirinktas antrasis valiutų kurso mechanizmas. Ekonominiu suartėjimu užtikrinama, kad euro zonos ekonomika veiktų sklandžiai, o prie euro zonos prisijungiančios valstybės narės galėtų augti ir klestėti.^[9]

Narystė euro zonoje didina ekonominę valstybių narių tarpusavio priklausomybę. Euro zonos valstybės narės naudojasi bendra valiuta ir visos vykdo bendrą Europos centrinio banko nustatytą pinigų politiką. Dėl bendros valiutos ir pinigų politikos prekybiniai ir finansiniai ryšiai tampa glaudesni. Dėl šios vis didėjančios ekonominės integracijos glaudžiau koordinuojamos ekonominės politikos strategijos.^[10]

Ši tarpusavio priklausomybė euro zonos narėms kelia ir konkrečių bendrų ekonominių sunkumų. Todėl nuo 1999 m. euro zonos valstybių narių finansų ministrai pradėjo rengti neformalius Euro grupės susitikimus, kuriuose aptaria klausimus, susijusius su bendra atsakomybe už bendrą valiutą. Šiuose susitikimuose taip pat dalyvauja už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys bei Europos centrinio banko pirmininkas.^[11]

Kad euro zona veiktų sklandžiai ypač svarbu ne tik euro zonos narėms, bet ir visai ES. Taip yra todėl, kad ES ekonominės veiklos rezultatai labai priklauso nuo euro zonos, kuri yra pažangiausias Europos integracijos etapas, sėkmės. Taigi atidi euro zonos priežiūra yra gyvybiškai svarbi siekiant, kad ji taptų Europos ekonominio stabilumo ir pertvarkos pagrindu ir dabartinėms, ir būsimoms ES valstybėms narėms.^[12]

1. ↑ [1]Eurostat
2. ↑ http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do?tab=table&plugin=1&pcode=tec00001&language=en
3. ↑ WORLD INTEREST RATES TABLE, FX street
4. ↑ HICP - all items - annual average inflation rate Eurostat
5. ↑ Harmonised unemployment rate by gender - total - [teilm020]; Total % (SA) Eurostat
6. ↑ For the whole of 2009. Euroindicators 17 February 2010 Archyvuota kopija 2011-06-06 iš Wayback Machine projekto., Eurostat
7. ↑ [2] Eurostat
8. ↑ [3] Archyvuota kopija 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto. Euro zonos valstybės
9. ↑ [4] Eurostat
10. ↑ [5] Eurostat
11. ↑ [6] Eurostat
12. ↑ [7] ECB