Kamparas

Kamparas – aromatinio kvapo bespalvių kristalų pavidalo medžiaga, įeinanti į daugelio eterinių aliejų sudėtį, terpenoidas, turintis cheminę formulę C₁₀H₁₆O. Gamtinės kilmės kamparas randamas nuolat žaliuojančiame kampariniame cinamone (Cinnamomum camphora), augančiame Azijoje, daugiausiai Sumatroje, Borneo, Taivane, taip pat kamparmedyje (Dryobalanops), okotijose (Ocotea usambarensis). Daugiausiai kamparo kaupiasi medienoje ir šaknyse. Sintetinis kamparas gaunamas iš balteglės sakų ir terpentino.

Plačiai naudojamas medicinoje ^[1] kaip antiseptinė, tonizuojanti, nervų spazmus malšinanti priemonė. Iš jo aliejaus gaminami preparatai, kurie naudojami kvėpavimo takų ligoms, peršalimams gydyti, taip pat kaip skausmo malšinamoji priemonė. Kamparas pasižymi baktericidinėmis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis, turi refleksinį poveikį vartojant įtrynimams, gerina kraujo apytaką ir gaivina odą. Vartojamas lokaliai kamparas dirgina odoje esančias juntamųjų nervų galūnes, todėl išsiplečia odos ir po ja esančių audinių kraujagyslės, toje vietoje gerėja kraujotaka ir medžiagų apykaita. Preparatas tinka mažinti raumenų, sąnarių skausmą, slopinti uždegimą, skatinti uždarų traumų gijimą. Paprastai kamparas vartojamas išoriškai. Gaminami įvairūs tepalai, linimentai (vaistinių medžiagų mišiniai su aliejais), milteliai, spiritai.

Kamparo medžių žievė ir lapai naudojami kamparo smilkalų gamybai. Šių smilkalų kvapas yra gana aitrus, tačiau vertinamas, nes padeda susikaupti, tonizuoja, teikia energijos.

1. ↑ http://zebra.15min.lt/lt/laikas_sau/sveikata/kamparas-naturali-priemone-nuo-persalimo-125340.html^{[neveikianti nuoroda]} Kamparo gydomosios savybės