Lenkija

Lenkijos Respublika lenk. Rzeczpospolita Polska
Vėliava Herbas
Himnas: „Lenkija dar nepražuvo“
Lenkija žemėlapyje
Valstybinė kalba	lenkų
Sostinė	Varšuva
Didžiausias miestas	Varšuva
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas	Andrzej Duda Donald Tusk
Plotas  • Iš viso  • % vandens	312 696[1] km2 (69) 1,48 %[2]
Gyventojų  • 2022  • Tankis	39 100 400[3] (38) 123 žm./km2 (83)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 699,5[4] mlrd. $ (22) 18 506[4] $ (54)
Valiuta	Zlotas (Złoty) (PLN)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST)
Nepriklausomybė Karalystės įkūrimas Nepriklausoma respublika Vyriausybė tremtyje Lenkijos LR Trečioji Respublika	XI a. 1918 m. lapkričio 11 d. 1939 m. rugsėjo 17 d. 1945 m. balandžio 8 d. 1989 m. rugsėjo 13 d.
Interneto kodas	.pl
Šalies tel. kodas	+48
Kirčiavimas	Lénkija[5]

Lenkija (lenk. Polska), oficialiai Lenkijos Respublika (lenk. Rzeczpospolita Polska) – valstybė Vidurio Europoje. Vakaruose ji ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina ir Baltarusija, šiaurėje – su Lietuva ir Rusijos Federacijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra. Sostinė ir didžiausias miestas – Varšuva. Kiti didieji miestai yra Krokuva, Lodzė, Vroclavas, Poznanė, Gdanskas ir Ščecinas.

Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas Meška I pasikrikštijo. 1025 m. įkurta Lenkijos karalystė, o 1569 m. susijungė su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje 1791 m. gegužės 3 d. išleidusi rašytinę konstituciją. Po padalijimų Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. Nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė SSRS, išeivijoje buvo paskelbta vieninga vyriausybė tremtyje. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo 1947 m. SSRS iniciatyva įkurta SSRS satelitinė Lenkijos liaudies respublika. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo Solidarumo judėjimas ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika.

38 mln. gyventojų turinti šalis yra 6-a Europos Sąjungos ir 37-a pasaulio šalis pagal gyventojų skaičių. Lenkija yra demokratinė parlamentinė respublika, Europos Sąjungos (nuo 2004 m.), NATO (nuo 1999 m.), Europos Tarybos, Višegrado grupės, Šengeno zonos, Pasaulio prekybos organizacijos, Trijų jūrų iniciatyvos ir JTO narė. Aštunta pagal dydį ir viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje; Varšuvos vertybinių popierių birža didžiausia Centrinėje Europoje. Šalies labai aukštas Žmogaus socialinės raidos indeksas (34-as). Lenkijoje nemokamas aukštasis mokslas, valstybės finansuojama socialinė apsauga ir nemokama medicinos prieiga visiems piliečiams. Šalyje yra 15 UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektų, iš jų 14 – kultūros objektai.

1. ↑ GUS. „Powierzchnia i ludność w przekroju terytorialnym w 2018 roku“.
2. ↑ „Surface water and surface water change“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
3. ↑ „Informacja o wstępnych wynikach Narodowego Spisu Powszechnego Ludności i Mieszkań 2021“. Nuoroda tikrinta 2022-01-29.^{[neveikianti nuoroda]}
4. ↑ ^{4,0 4,1} „World Economic Outlook Database April 2022“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-06-19.
5. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.