Lijundra

Lijundra – kritulių rūšis, kuomet lyja lietus, bet patekęs ant paviršiaus užšąla. Susidaro užėjus šiltam frontui šaltoje vietovėje. Debesyse temperatūra teigiama, todėl susidaro lietus, tačiau žemės paviršius šaltas ir vanduo užšąla. Šalto oro sluoksnis turi būti pakankamai plonas, kad lietus, krentantis per jį, neturėtų laiko visiškai užšalti, prieš pasiekdamas žemės paviršių.^[1] Jeigu šalto oro sluoksnis formuojasi pakankamai storas, lietaus lašai sušąla ir formuojasi ledo granulės.^[2] Lijundra sukelia plikledį, kartais neišlaikę ledo svorio lūžta medžiai, nutrūksta elektros laidai. Ledu pasidengę keliai tampa itin slidūs, todėl padaugėja eismo įvykių ir traumų.

Lijundra yra viena iš apledėjimo formų. Apledėjimu vadinamas įvairios struktūros ledo sluoksnis ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų, kelių dangos. Apledėti gali ir lėktuvai bei jūrų laivai.^[3]

Lijundros ledo sluoksnio storis gali pasiekti net kelis centimetrus ir ant laidų susidaryti didžiulis papildomas svoris 150–500 g/m ir daugiau. Pučiant vėjui, ši apkrova laidams dar labiau padidėja ir gali siekti 1–2 kg/m. Lijundros sluoksnis paprastai storėja 5–8 valandas, bet išsilaikyti gali ilgiau kaip 12 valandų.

Apledėjimo formos būna įvairios, todėl susidarantis ledo sluoksnis skiriasi savo struktūra, tankiu, adhezija (ledo sukibimu su paviršiais dėl dalelės sąveikos), storiu ir augimo greičiu.^[4]

1. ↑ What is freezing rain. http://www.weatherquestions.com/What_causes_freezing_rain.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2012.10.22)
2. ↑ Freezing rain.http://www.weather.com/encyclopedia/winter/precip.html(paskutinį kartą žiūrėta 2012.10.22)
3. ↑ Bukantis A. 2009. Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
4. ↑ Bukantis A. 2009. Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.