Magma

Magma – išsilydžiusios uolienos, esančios Žemės gelmėse. Magma yra sudėtingos cheminės sudėties lydalas, kurio temperatūra 649–1200 °C. Magmoje gali būti ne tik kietos fazės, bet ir dujinės fazės priemaišų. Dažniausiai magmą sudaro silikatai, rečiau karbonatai, sulfidai, fosfatai, oksidai. Dažniausiai magmą sudaro šie elementai – deguonis, silicis, titanas, aliuminis, geležis, kalcis, magnis, manganas, natris. Nuo silicio dioksido kiekio priklauso magmos klampumas. Magma, būdama aukšto slėgio spaudžiamu lydalu, kuris kartkartėmis išsiveržia į Žemės paviršių per vulkanus. Išsiveržus magmai, išsiskiria didesnė dalis jos dujų, ir ji tampa lava.^[1] Magma gali įsiterpti į esančius geologinius sluoksnius ir nepasiekusi žemės paviršiaus. Ji sustingsta suformuodama tokius magminius kūnus:

• batolitus,
• štokus,
• lakolitus,
• lopolitus,
• daikas,
• sylius.

Šiuose geologiniuose kūnuose, priklausomai nuo magmos tipo, randamos įvairios magminės uolienos.

1. ↑ Magma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 13 psl.