Naraka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Naraka (sanskritu: नरक) – hinduizmo mitologijoje pragaras arba pragarų visuma.

Apie „požeminius namus“, kuriuose demonai kankina nuodėminguosius, pirmą kartą kalbama „Atharvavedoje“ (II 14; V 19). Pagal vėlesnio laiko šaltinius, Naraka padalinta į 7 arba 21 („Manu įstatymai“, IV 88-90), arba į 28 ar 50 ratų, išsidėsčiusių vienas po kito žemiau požeminio pasaulio patala. Riboje su patala stūkso Narakos valdovo Jamos sostinė – Jamaputra, kur sprendžiamas mirusiojo likimas.

Pagal 7-ių ratų skirstymą pirmasis Narakos ratas (put) skirtas bevaikiams, antrasis (aviči) – sieloms, laukiančioms naujo įsikūnijimo, trečiajame (samhata) ir ketvirtajame (tamisra) baudžiama už menkus nusižengimus, paskutiniai trys ratai yra nugrimzdę į visišką tamsą ir skirti piktadariams nusikaltėliams. Penktajame rate (ridžiša) juos be perstojo drasko gyvatės, nuodingi vabzdžiai, laukiniai žvėrys ir paukščiai, kurie tarytum įkūnija sąžinės graužimą. Per šeštąjį ratą (kudmala) teka požeminė upė Vaitarani, užpildyta krauju ir nešvarumais, kurioje nusidėjėliai dūsta. O žemiausias yra septintasis ratas – bedugnė kakola, arba tiesiog Naraka. Čia, visiškoje tamsoje, šviečia tik viena liepsnojanti duobė, joje dega ir iki galo negali sudegti nusikaltėliai; šalia demonai juos plėšo įkaitusiomis žnyplėmis, mėto juos ant aštriadančių medžių, verda alyvoje ir t. t. Kankinimai ypač stiprūs, nes visi nusidėjėlių jausmai suaštrinti iki ribos. Ir svarbiausia: skirtingai nuo tų, kurie yra viršutiniuose šešiuose ratuose ir kurie, baigiantis tam tikram laikui, gali vėl užgimti žemėje, septintojo rato gyventojai turi kentėti iki kalpos pabaigos, t. y. iki tol, kol nebus sunaikinta Visata („Brahma – purana“ 22; „Višnu – purana“ II 6 ir kt.).