Piratavimas

Piratavimas (iš gr. πειρατής, peiratés 'užpuolikas', per lot. pirata 'jūrų plėšikas') – plėšimo tikslais vykdomas laivų bei pakrančių gyvenviečių puolimas iš jūros. Pagal šiuolaikinę tarptautinę teisę piratavimu laikomas tik užpuolimas atviroje jūroje. Tarptautinė jūrų teisė piratavimu vadina tik privačių asmenų nusikaltimus. Valstybių remiami ar toleruojami plėšikiški puldinėjimai jūroje bei atviroje jūroje vykdomi teroristiniai aktai patenka į tam tikrą pilkąją tarptautinės teisės zoną.

Žmonijos istorijoje piratavimas atsirado praktiškai tuo pačiu metu kaip ir plaukiojimas jūroje. Piratavimas buvo pereinamoje zonoje tarp jūrų prekybos ir jūrų karo ir ypač suklestėdavo nestabiliais laikotarpiais, klestint prekybai ir valstybinei galiai nesugebant užtikrinti prekybos kelių saugumo. Kolonizacijos laikotarpiu tarp visų didžiųjų jūrinių valstybių nuolat tvyrojo įtampa. Todėl piratai, puolantys priešiškos valstybės laivus, bet neiškeliantys savo valstybės vėliavos ir oficialiai nepriklausantys karinėms pajėgoms, buvo puikus būdas daryti žalą priešui, nesiveliant į tiesioginį karinį konfliktą. Dažnai valstybė į savo piratus ne tik žiūrėdavo pro pirštus, bet netgi juos gerbdavo.