Ragana

Hansas Baldungas Grynas. „Raganos“. Medžio raižinys, 1508 m.

Ragana – moteriška pasakų ir sakmių būtybė, turinti stebuklingų galių. Su krikščionybės atėjimu imta sieti su velniais ir demonais. Nuo XVII a. sąvoka ragana pradėta taikyti taip vadinamuose raganų teismuose moterims, kur daug dažniau buvo vartojami žodžiai (lenkų, kanc. slavų, lotynų kalbomis) reiškiantys 'kerėtoja, blogodaris'.[1][2]

Tikėjimas raganomis buvo paplitęs beveik visoje Europoje ir rėmėsi pagoniškųjų tikėjimų liekanomis. Tiesa, skirtinguose regionuose raganos turi šiek tiek kitokias savybes. Panašių į raganas vaizdinių turėjo graikai, romėnai, indai ir kitos tautos.[1]

Spėjama, kad raganos buvo seniausių laikų žiniuonės, laikomos magijos veiksmų atlikėjomis. Raganavimas daug bendra turėjo su magijos veiksmais. Atliekami darbai buvo grindžiami veiksmo magija ir žodžio magija. Žodžio magijai priklausė užkalbėjimai, pirmykštės maldos. Įvairius maginius veiksmus matriarchato laikais atlikinėjo moterys, geriau sugebančios bendrauti su antgamtiniu pasauliu, ypač su dvasiomis, galėjusiomis paveikti savo naudai gamtos reiškinius, numalšinti giminės arba genties priešus, taip pat suteikti bendruomenei gerovę, išgydyti ligas. Raganystė atgaivinta moderniojoje kultūroje. Ją praktikuoja užsiimantys okultine ir panašia praktika asmenys, bendruomenės.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 Ragana. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-10.
  2. Gimževskienė K. (2018) „Raganos ir burtininkai lietuvių mitologinėse sakmėse ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose“, Vertimo studijos, 110, pp. 15-30. doi: 10.15388/VertStud.2018.2.

© MMXXIII Rich X Search. We shall prevail. All rights reserved. Rich X Search