Stiebas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stiebas – augalo antžeminė dalis, jungianti šaknis su lapais. Pagrindinė jo funkcija yra išlaikyti lapus, žiedus ir vaisius, tiekti jiems maistingąsias medžiagas ir kiek įmanoma labiau paskleisti juos erdvėje, kad gautų daugiau šviesos ir oro.

Stiebai būna išsišakoję ir nešakoti, plonyčiai ir visai stori, sausi šiaudai ir sultingi, sumedėję bei kieti. Jie gali šliaužti, vyniotis ar kabintis.

Tiesiai iš stiebo gali išaugti jauni augalėliai – ataugos. Kai jie išleidžia šaknis, gali būti atskirti nuo motininio augalo ir pasodinti (agava, chlorofitas).

Šviesoje lapai gamina asimiliatus – cukrus, krakmolą, kurie stiebo žievės indais perduodami į šaknis. Šaknų iš dirvos paimtos mineralinės ir susintetintos medžiagos stiebo medienos indais keliauja į lapus bei vaisius. Tokia stiebo funkcija labai svarbi, dėl to jį reikia saugoti, kad nesužalotų, nepagraužtų pelės, kiškiai, nenušaltų ir pan.

• Bamblys – sustorėjusi stiebo dalis, prie kurios laikosi lapai. Kai kurių augalų (gvazdikiniai) bambliai itin sustorėję.
• Tarpubamblys – stiebo sritis tarp bamblių, sustorėjusių stiebo dalių, iš kurių išauga lapas.
• Brazdas – dviskilčių augalų gyvų besidauginančių ląstelių sluoksnis tarp stiebo, žievės ir medienos indų. Brazdo ląstelėms dauginantis į išorės pusę, toliau formuojasi žievės audiniai, o į vidaus pusę – medienos audiniai, taip stiebas storėja (metinės rievės).
• Filokladija – pakitęs augalo stiebas, atliekantis lapo funkcijas (lapiniai kaktusai epiphyllum).
• Kamienas – daugiametis, dažnai sumedėjęs ir labai storas, šakotas ar nešakotas, žiemą neapmirštantis ūglis.
• Stiebinis sukulentas – sultingas, mėsingas, storas stiebas. Turi daugiamečiai augalai, augantys sausringose vietovėse (kaktusas).
• Šiaudas – žolinis stiebas, būdingas varpiniams ir viksviniams augalams. Gali būti apvalus ir dažniausiai tuščiaviduris arba tribriaunis ir užpildytas šerdimi (kukurūzas, cukrašvendrė – su šerdimi). Didžiųjų varpinių augalų (bambukas) stiebai ilgi, tvirti, stori ir sumedėję.