Styga (fizika)

Stygų teorija
Pagrindinės temos Superstygų teorija
Teorijos Bozoninė stygų teorija M teorija I tipo stygos · II tipo stygos Heterotinės stygos Stygų dvilypumas Stygų lauko teorija
Sąvokos Styga Brana
Susijusios temos Supersimetrija Supergravitacija Kvantinė gravitacija
Ž • A • R

Styga – vienas iš pagrindinių teorinės fizikos šakos, vadinamos stygų teorija, tyrinėjimų objektų. Egzistuoja keletas skirtingų stygų teorijų, kurių daugumą suvienija M teorija. Styga yra objektas, turintis vienos dimensijos erdvinį laipsnį, tuo besiskirianti nuo elementariosios dalelės, kuri yra bedimensė (taškinė).

Manoma, jog būdingas stygų, t. y. vibruojančių energijos gijų, ilgio mastelis yra Planko ilgio eilės:

${\displaystyle \ell _{P}={\sqrt {\frac {\hbar G}{c^{3}}}}\cong 1.61624(12)\times 10^{-35}}$ m.

Žymiai didesniame mastelyje, pavyzdžiui, matomame fizikos laboratorijose, tokius objektus būtų sunku atskirti nuo bedimensių taškinių dalelių. Vis dėlto vibracinės modos ir stygos struktūra kvantinės lauko teorijos standartiniame modelyje parodytų skirtingas elementarąsias daleles, t. y. stygų teorija aiškina, jog visos elementariosios ir sąveiką pernešančios dalelės sudarytos iš stygų. Pavyzdžiui, viena stygos padėtis sietųsi su fotonu, o kita - su kvarku. Ši vienijanti stygų teorijos ypatybė yra viena iš stipriausių teorijos pusių.

Dalelės masė atsiranda iš vibruojančios stygos energijos: ${\displaystyle E=mc^{2}}$. Tai reiškia, jog didesnė masę turinti dalelė yra sudaryta iš labiau vibruojančios stygos.

Sklisdamos erdvėlaikiu, stygos išskleidžia dvidimensį paviršių, vadinamą pasauline plokštuma. Analogišką viendimensinei pasaulinei linijai, kurią palieka taškinė dalelė.