Velykos

Velykos arba šventos Velykos, Kristaus prisikėlimas – seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė.^[1][2][3]

Švenčiama paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kuris laikomas viso krikščioniškojo mokymo pagrindu.^[4] Naujajame Testamente rašoma, kad tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).^[5]

Šioje šventėje krikščioniškieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama deivė Žemyna.^[6]

Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario (po pavasario lygiadienio) pilnaties. Toks būdas apskaičiuoti Velykų datą nustatytas 325 m. Pirmojo Nikėjos susirinkimo metu.^[7] Jis buvo įvestas tam, kad krikščioniškoji šventė nesutaptų su žydų Pesachu, tautos išėjimo iš Egipto nelaisvės paminėjimu^[8]. Pagal Grigaliaus kalendorių ši data anksčiausiai būna kovo 22 d., o vėliausiai balandžio 25 dieną. Rytų krikščionių bažnyčios naudoja Julijaus kalendorių, kurio kovo 21 d. atitinka Grigaliaus kalendoriaus balandžio 3 d. Dėl to Rytų krikščionių bažnyčiose Velykų data gali būti nuo balandžio 4 d. iki gegužės 8 d. Pagal Velykų datą nustatomos ir kitos kintamos datos Velykų laikotarpio šventės.

1. ↑ Velykos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
2. ↑ Bernard Trawicky, Ruth Wilhelme Gregory. Anniversaries and Holidays. — American Library Association, p. 224, 2000.
3. ↑ Барсов Н. И. Пасха, христианский праздник // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.
4. ↑ Пасха Христова: смысл и история праздника // Нескучный сад, 04.05.13.
5. ↑ Prisikėlimas Evangelijose: Mt 28,1-15; Mk 16,1-14; Lk 24,1-12; Jn 20,1-25. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
6. ↑ Lietuvių kalendorinės šventės: straipsnių rinkinys. Sudarė Birutė Imbrasienė. – Vilnius, 1990.
7. ↑ Frequently asked questions about the date of Easter, oikoumene.org
8. ↑ „L. Klimka. Lietuviškųjų Užgavėnių mitologiškumas“. lrt.lt. 2016-02-09. Nuoroda tikrinta 2022-03-15.