Wicca

Wicca (lietuviškai Vikka) – neopagoniškas maginis tikėjimas, orientuotas į gamtos jėgas, pagrįstas žmogaus ir Visatos harmoningu santykiu. Jis remiasi spėjama senovės druidų ir galų magija, o per ją – Didžiosios Motinos/Deivės tikėjimu. Vėliau šis tikėjimas pasipildė kitų tautų magijos patirtimi, o vėliau ir iš kitų žemynų (pvz., Amerikos) atėjusiais papročiais. Pats pavadinimas „wicca“ atsirado per ilgus amžius, egzistuojant raganavimui bei susipinant kultūroms ir papročiams.

Esama įvairių žodžio wicca interpretacijų – senąja anglosaksų kalba wicca ir wicce vadindavo žmones, turinčius magiškų gebėjimų. Nuo šių žodžių ir atsirado dabartinis pavadinimas wicca. Wych saksų kalboje ir wicce senąja anglų kalba reiškia „suktis, išsilenkti, formuotis“.

Apibendrintai wicca – tai raganavimas, pagal wicca šalininkus – darbas su gamtos jėgomis ir gebėjimas harmoningai gyventi su aplinka. Harmonija, konflikto su pačiu savimi ir su aplinka nebuvimas yra kertinis wicca akmuo. Viena svarbiausių šio tikėjimo vertybių – asmens laisvė. Wicca – tai tikėjimas ir pasaulėžiūra, pripažįstanti gamtos ir žmogaus vienovę. Kaip ir kiekviena tradicija – wicca turi savo specifiką, ritualus ir filosofiją. Tačiau tradicijos yra kintantis dalykas, jos maišosi, susikerta, susiskaldo ir prisitaiko prie laikmečio. Nesikeičia tik pats pagrindas, wicca suformuotos vertybės, wicca įstatymai bei Didžiojo Dievo ir Didžiosios Deivės nurodymai.

Wicca tikėjimas neturi griežtų dogmų, neverčia jos narių elgtis vienaip, ar kitaip, ar atlikti vienus ar kitus ritualus, bet pagrįstas asmens pasirinkimo laisve. Anksčiau vienintelis būdas tapti wicca nariu buvo bendravimas su jau esamu nariu ar wicca grupe, dar vadinama kovenu (angl. coven). Tampant nauju nariu ir įstojant į wicca tikėjimo ratą buvo rengiamos iniciacijos apeigos. Tačiau dabartiniais laikais tam neteikiama tokia svarba, wicca nariu tapti paprasčiau, teigiama, kad esmė yra ne ritualuose ar kitų asmenų požiūryje į asmenį, tačiau į žmogaus apsisprendimo laisvę. Žmogus, gyvendamas pagal wicca įstatymus bei švenčiantis pagrindines tikėjimo šventes (šabašus) gali pats save inicijuoti ir laikyti wicca’nu.